2012 m. rugpjūčio 7 d., antradienis

-

1)kodėl 'the capital P' pasidarė nebeprieinamas? ah, ilga istorija. ko gero, reikėjo pokyčių. kažko naujo. tuščio virtualaus popieriaus lapo, kurį galėčiau prirašyti... tačiau tuo pačiu norėjosi išsaugoti ir senąjį, užpildytą išaugtomis mintimis - juk, šiaip ar taip, tai mano istorija, kurią trinti būtų kvaila. 2)kodėl 'begalybė minus vienas'? tiesiog gražiai skamba. ir yra tarsi tobulybė, bet ne iki galo išpildyta - kaip visada ir būna. ai, dar šita frazė kadaise nuskambėjo kalbant su vienu itin brangiu žmogumi. nei vienas nepamenam, kokiame kontekste. na ir kas. svarbiausia, kiekvienas mano ir to žmogaus pokalbis yra ambrozija smegenims, širdžiai ir sielai (nemėgstu pastarojo žodžio. per daug visus lietuvių teksto suvokimus primena, kur kūriniai taurina sielą, dvasią ar velniažin ką).
jeigu vasara būtų filmas, jis prasidėtų birželio lietumi, kapsinčių ant saulės dar nenušviesintų garbanų. siužeto vingiai nukeltų į kaimą, kuriame godžiai valgomos sirpte prisirpusios braškės (arba ne taip tipiškai filmiškai - į pilko daugiabučio balkoną su chemikalų apvalkale raudonuojančiomis lenkiškomis), pajustumei pajūrio vėją ir į akis lendančius, nosies galiuką kutenančius saulės spindulius, smėliu slystų susipynę pirštai, o soundtrackas būtų ta vienintelė daina, kuri jau visą savaitę groja iš tavo ausinių, kolonėlių... vėliau ją pakeistų žiogų griežimas, kūną braukytų lengvo vėjelio siūbuojami žolynai, o matytumei vieną - neaprėpiamą, rašalo mėlynumo dangų su tūkstančiais, milijonais, milijardais žvaigždžių... finale kristų pirmieji lapai, o tu su nekantrumu lauktum kitos filmo dalies. po 9 mėnesių...
p.s. visada prašom čia http://ask.fm/thecapitalp

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą